Autorius: Andrius Mikonis („MadPhysicist“)
Aut. teisės: Andrius Mikonis
Įdėta: 2006-01-22
View automatic English translation

Programatorius „ALTERA ByteBlaster“

Dirbant su AVR tipo mikrovaldikliais (taip pat su EEPROM, FLASH ir panašiomis atmintimis) programatorius tiesiog būtinas. Daugelis pasidaro „PonyProg“ programatorius, kurie yra gana patogūs, jungiasi prie COM jungties. „PonyProg“ programos valdymas yra gana intuityvus, paprastas, tačiau turi trūkumų: ilgai rašo/skaito kodus, nepatogu dirbti, kadangi reikia dažnai persijunginėti tarp langų... Žodžiu, programavimo efektyvumas labai sumažėja, kai programa neveikia taip, kaip turi veikt ir reikia dažnai programuot. Be to, kaikurie nešiojamieji kompiuteriai neturi COM jungties, taigi neišeina jais naudotis.

Visų šių trūkumų neturi „avrdude“ bei „avreal“ programėlės, kurios palaiko daugelį standartinių programatorių. Iš tiesų „avrdude“ gali dirbti su BET KOKIU programatoriumi — jūs tiesiog nurodote konfigūraicniame faile kaip jis veikia ir „avrdude“ gali dirbti su jūsų programatoriumi! Dar vienas privalumas — gailma naudoti „makefile“. Tikrai labai patogu.

Kad nereikėtų labai toli ieškoti, galite parsisiųsti „WinAVR“ projektą, instaliuoti savo kompiuteryje ir turėti pilnai veikiančią aplinką:

• Grafinė vartotojo sąsaja (GUI) — „Programmer's Notepad“;
• Programatoriai — „avrdude“, „avreal32“;
• kompiliatoriai — GCC paketas su viskuo, ko reikia.

Labai didelis šio paketo privalumas — galima sukurti bet kokį „makefile“, kuriame kaip kompiliatorių galėsite pasirinkti jūsų mylimiausią command-line tipo kompiliatorių!

„GCC“ turi labai daug privalumų, palyginus su „IAR“, „Keil“ ir panašiai. Visi žino, jog „Keil“ turi labai daug klaidų, ir dažnai su juo sukompiliuotas kodas neveikia, nors ir parašytas teisingai! Aišku „GCC“ kompiliatorius neapsaugotas nuo klaidų, bet čia jūs turite galimybę patys išsitaisyti šią klaidą ir pasidalinti su kitais „GCC“ vartotojais.

Einame prie reikalo. Aš naudoju „avreal“ programatorių, nes jis nereikalauja jokių nustatymų. Be to jis jau palaiko mano pasirinktą programatorių — Altera „ByteBlaster“, su kuriuo, beje, galima programuoti ir programuojamą logiką („xilinx FPGA“, berods).

Taigi, aš esu pasidaręs du programatoriaus variantus — vienas yra didelis, su savo maitinimu, kuriuo sugeba plokštei atiduoti apie 200-300mA. Kitas savo maitinimo neturi, tačiau yra labai mažas. Toks mažas, jog telpa į LPT jungties vidų (žr. nuotraukas)!

Pastabos

Reikėtų pastebėti, jog versija su transformatoriumi turi DIP lizdą į kurį įstatoma buferio mikroschema. To reikia, nes šios mikroschemos kartais perdega be priežasties. Man taip dar nebuvo nutikę, bet iš atsiliepimų girdėjau, jog taip būna kai į mikroschemą iš pradžių paduodami signalai, o tik po to maitinimas.

Beje, pirmoji versija yra visiškai tokia pat kaip ir antroji, t.y. target plokštėje, norint panaudoti šį maitinimą, reikia padaryti tam tikrą sujungimą programatoriaus plokštėje: VCC sujungti su šešta IDC jungties koja, o maketinėje plokštėje (ar projekto plokštėje) reikia sujungti ketvirtą su šešta. Originaliame programatoriuje šešta koja buvo naudojama kaip raktas, tačiau, jeigu jūs, kaip ir aš, naudosite IDC10, kuris jau turi raktą, šeštos kojos nenaudosite.

Reikia paminėti dar vieną dalyką: antroje versijoje aš netyčiukais vietoj tėvelio DB25 panaudojau mamytę ir viską sulitavus lizdas netiko... Taigi, teko gamintis perėjimą. Kita vertus taip yra geriau, kadangi perėjimas pailgina visą laidą, o taip pat ir padidina atstumą, kuriuo galite ką nors programuoti. Programatoriaus laido negalima daryti labai ilgo, nes buferis turi sukurti tam tikros formos impulsiukus, o jeigu tie impulsiukai išplaukia dėl laido induktyvumo ir talpos, mikrokontroleris jų nesupras ir jūs nieko neužprogramuosite. Patariama programatoriaus laidą darytis neilgesnį nei 50cm, tuo tarpu LPT laidas turi atitikti LPT standartams.

Failai parsisiuntimui

Schemos

Pirma versija Antra versija

Spausdintinio montažo plokštės

Pirma versija Antra versija

Nuotraukos